- gerklėti
- gerklė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., gérklėti, -ėja, -ėjo rėkti, šaukti, bartis: Ką tu čia gerklė́ji? OG307. Kad pradėjo gerklė́ti, tai gerklė́ja ir gerklė́ja Rm. Gerklė́k negerklė́k – niekas tavęs nebijo Vel. | Vakar gérklėjo (pasakojo) Augustas, ale kažna ar tiesa Ob.
Dictionary of the Lithuanian Language.
